pagėdinti — vksm. Pagėdink jį̃, gál susipràs … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
apgėdinti — tr. 1. negarbę padaryti, pažeminti: Kam negarbę padaryti, ką apgėdinti KII314. Aš apgėdinau jį, t. y. apskelbiau gėdingus jo darbus J. Rods negražu žiliems bernams, kad juos koks berniuks glūpoks apgėdina dirbdams K.Donel. Jis tuoj apgėdina… … Dictionary of the Lithuanian Language
apsarmatyti — apsarmãtyti tr. kiek pagėdinti: Apsarmãtysi, išbarsi [skolininką] Lp. sarmatyti; apsarmatyti; išsarmatyti; pasarmatyti; susarmatyti … Dictionary of the Lithuanian Language
gėdinti — gėdinti, ina, ino tr. 1. sarmatyti; išjuokti, dergti: Kitą gėdink ir pats gėdėkis J. Nereik mums juoktis iš tokių senelių ir gėdinti jų dėl tamsumo J.Jabl. | refl.: Gėdinsis padėti rublį, mažiausiai paskleis penkis Žem. 2. šmeižti, žeminti:… … Dictionary of the Lithuanian Language
išgėdinti — tr. 1. gėdą daryti; išjuokti, išdergti: Išgėdinu, gėdą darau kam SD139. Aš sūnų išgėdinau, t. y. išreiškiau gėdingus jo darbus J. Neišgėdinti yra, kurie manęs laukia prš. 2. refl. pažeminti: Jo žodžio dėlei turi duotis išsigėdinti, neapkęsti brš … Dictionary of the Lithuanian Language
pabegėdinti — tr. pabarti, pagėdinti: Sutikęs pabegėdink, kad negražu vaginėti Grž. begėdinti; išbegėdinti; pabegėdinti; subegėdinti … Dictionary of the Lithuanian Language
pagėdinimas — sm. (1) → pagėdinti 1: Apie botagus ir pagėdinimus girdėjo DP525. Veizdėkig, koksai tenai bus pagėdinimas piktųjų DP15. gėdinimas; apgėdinimas; išgėdinimas; pagėdinimas; sugėdinimas; užgėdinimas … Dictionary of the Lithuanian Language
pasarmatyti — pasarmãtyti tr. pagėdinti: Mane pasarmãtijo, kai aš šventėj duoną kepiau Tvr. sarmatyti; apsarmatyti; išsarmatyti; pasarmatyti; susarmatyti … Dictionary of the Lithuanian Language
paspiginti — paspìginti intr. 1. Š, NdŽ kurį laiką smarkiai šalti: Žiemą šaltis paspìgino Gr. 2. stipriai pašviesti: Į akis paspìgino prožektoriumi DŽ1. 3. NdŽ kurį laiką smarkiai kepinti, kaitinti. 4. prk. atvirai, tiesiai pasak … Dictionary of the Lithuanian Language
paspirginti — paspìrginti 1. tr. LL154,169,198, Š, Ser, DŽ1, NdŽ, Lt kiek spirginti, čirškinti: Sėmenis liuob paspirgins petelnė[je], sukriuš sukriuš, liuobam su bulve baksnoti i valgyti Krt. Iš sėklų kanapių paspìrgindavo Kv. Paspìrginau kanapius druskai… … Dictionary of the Lithuanian Language